Jei planuojama nauja virtuvė arba modernizuojama sena, pirmiausia būtina atsiminti, kad čia vyks darbas. Tinkamai sustačius baldus ir reikalingus prietaisus galima sutaupyti daug laiko ir patirti malonumą net ir virtuvėje.
Kiekvienos virtuvės centras yra viryklė. Dešinėje ir kairėje nuo jos turi būti vietos maisto ruošimui ir puodams. Baldų stovėjimo tvarka priklauso nuo virtuvei įprastų darbų eigos. Dešiniarankiai, dirbantys iš dešinės į kairę, maisto ruošimo vietą planuoja dešiniajame pakraštyje, toliau turėtų stovėti viryklė, šalia – vieta nukaistiems puodams ir tik tada, galiausiai, plautuvė. Kairiarankiams visus šiuos baldus reikia išdėstyti atvirkščiai. Jei virtuvės baldus sustatome viena eile, reikia mažiausiai nuo 3 iki 3,6 m pasienio. Taip išdėsčius baldus mažiausias patalpos plotis turi būti 180 cm.
Jei baldai sustatomi dvejomis eilėmis viena priešais kitą, mažiausias virtuvės plotis turi būti 240 cm – po 60 cm spintelių plotis ir 120 cm tarpas tarp jų.
Šiuolaikinės, pačiais būtiniausiais baldais apstatytos virtuvės plotas turėtų siekti nuo 8 iki 10 m², solidi virtuvė su valgomuoju turėtų būti ne mažesnė nei 15-20 m². Jei patalpoje nepatogiai išdėstytos durys, langai ar radiatoriai, baldais užstatomas plotas gali būti sumažintas. Todėl virtuvę planuojantys specialistai turėtų vadovautis ne patalpos, o baldais užstatomu plotu. Vidutinio dydžio name baldais ir įranga užstatomas virtuvės ilgis turėtų būti 7 m. Virtuvinių spintelių plotis paprastai svyruoja 10-čia cm, t.y., jos būna 30, 40, 50, 60, 80, 90, 100 ir 120 cm pločio. Pagal individualius užsakymus gaminamų virtuvinių spintelių plotis skiriasi 15 cm., taip sumaniai suplanavus galima apstatyti įvairaus ploto patalpas.
Ūgiui pritaikytoje virtuvėje patogu dirbti, o nugara – nepavargsta.
Standartiniai, parduotuvėje įsigyti virtuvės baldai būna vienodo aukščio. Tokie baldai atrodo gražiai, tačiau nepritaikyti šeimininkės ūgiui. Kai dirbant virtuvėje įprastus darbus per smarkiai pasilenkiama, dažnai paskausta nugara. Paprastai standartinio aukščio viryklė, palyginus su daugeliu kitų darbo vietų, yra šiek tiek per aukšta - dirbant prie jos sudėtinga žvilgtelėti į aukšto puodo vidų.
Kadangi virtuve naudojasi įvairaus ūgio žmonės, baldų aukščiai turi būti pritaikomi konkrečiam naudotojui. Moksliniais tyrimais nustatyta, kad jei dirbama palinkus į priekį daugiau nei 20 laipsnių kampu, papildomai apkraunami stuburo slanksteliai ir pertempiami nugaros raumenys. Medikai reikalauja, kad virtuvinių spintelių aukštis būtų skirtingas – nuo 80 iki 110 cm.
Rekomenduojame virtuvėje įrengti sėdimą darbo vietą, tai padėtų nuolat keisti darbinę padėtį ir sumažintų nugaros apkrovą.
Virtuvė yra tikras produktų ir atsargų sandėlis.
Šiuolaikinės virtuvės su įmontuojama įranga yra tikras stebuklas. Spintelėse, stalčiuose sumontuotos puikiai apgalvotos lentynėlės leidžia išnaudoti kiekvieną centimetrą.
Brangesnių virtuvinių spintelių durelės tvirtinamos įleidžiamais lankstais. Labai patogios ištraukiamos spintelės, judančios teleskopiniais bėgeliais. Ištraukus tokią spintelę galima apžvelgti visą jos turinį, net sudėtus daiktus.
Vaistinėje ne kartą matėme siauras aukštas spintas, kurias galima ištraukti ir prieiti iš abiejų pusių. Visas spintos turinys puikiai matomas, patogu bet ką iš jos paimti. Tokios aukštos ištraukiamos spintos mėgstamos ir virtuvėje. Joms reikia ypač patvarių teleskopinių bėgelių.
Kampinėms spintelėms rekomenduojame karuselinę sistemą. Jų lentynos išsitraukia atskirai ir tokiu būdu išnaudojami tolimiausi spintelės kampeliai, kurie paprastai yra nepasiekiami.
Įvairūs stalčių dėklai – tai galimybė tvarkingai sudėti įvairias smulkmenas. Be įprasto įdėklo stalo įrankiams, dar galimi įdėklai prieskonių indeliams. Išnaudojama pastatomų spintelių cokolinė dalis, čia įrengiami lengvai ištraukiami stalčiai su ratukais.
Kad būtų paprasta apžiūrėti bet kokį daiktą, spintelėse įtaisomi įvairių formų laikikliai: nuo ištraukiamų rankšluostinių, puodų dangčių laikiklių iki specialių, skalbimo priemonėms. Laikikliams pritvirtinti spintelių viduje yra numatytos kiaurymės.
Tradiciškai atidaromos pakabinamų spintelių durelės dažnai trukdo dirbti, nes užima per daug vietos.
Rekomenduojame į viršų pakeliamas dureles arba žaliuzės. Pakeltos žaliuzės pasislepia spintelėje ir netrukdo pasiekti sudėtų daiktų. Patogios yra sulankstomos durelės, tokios durelės paprastai būna suskirstytos vertikaliai dalimis ir atidarytos užima vienos dalies vietą.
Virtuvės baldų durelės ir darbinės plokštumos turi būti iš atsparių medžiagų. Kylant susidomėjimui ekologija, vis dažniau ieškoma natūralumo.
Pažvelgę į šiuolaikiškus virtuvės baldus, vargu ar iš pirmo žvilgsnio nustatysime, iš kokių medžiagų jie pagaminti. Natūralaus medžio ar plastiko?
Ne profesionalai dažnai negali atsakyti į šį klausimą, nes iš tikrųjų šiuolaikiškos nenatūralios medžiagos baldų gamybai yra maksimaliai „priartintos“ prie natūraliųjų. Be abejo, nenatūralios medžiagos kelis kartus yra pigesnės už natūralias, todėl labai plačiai naudojamos gamybos ir turi didesnę paklausą.
LMDP (laminuota medžio drožlių plokštė)
Baldų gamybai dažniausiai naudojamos medžių drožlių plokštės. Ant suformuotos drožlių plokštės paviršiaus iš abiejų pusių užpresuojama melamino derva. LMD plokštes galima suskirstyti:
Pagal rūšis:
Vienspalvės (balta, žalia, kreminė, juoda ir t. t.)
Medžio imitacijos (bukas, klevas, raudonmedis, riešutas ir t. t.)
Pagal paviršiaus padengimą:
Paviršiaus struktūra (rifliuota, tekstūrinė, gruoblėta, lygi)
Paviršiaus blizgumą (blizgi, matinė, aksomas)
Kokybiškiems baldams leidžiama naudoti tik aukštos kokybės plokštes, kuriose yra tik labai nedidelis kiekis formaldehidų – 1 gramas 10 000 kilogramų plokščių masės. Šios plokštės yra sertifikuotos ir turi E1 sertifikatą. Plokščių pakraščiai laminuojami, kad nepatektų drėgmė. Gaminant aukštos kokybės baldus, briaunos laminuojamos ne melamino derva (popierinė briauna su klijais), o plastikine ABS arba PVC briauna. Korpusai dažniausiai dengiami 0,45 storio briauna, fasadinės ir atviros dalys – 2 mm storio briauna.
MDF (ang.- Medium Density Fibreboard)
Vis dažniau virtuvės baldams naudojamos MDF plokštės. Vidutinio tankio medienos plaušų plokštės MDF (angl. Medium Density Fibreboard) gaminamos sausuoju būdu iš suplaušintos medienos, kuri, pridėjus rišamųjų medžiagų, aukštoje temperatūroje supresuojama. Palyginus su medienos drožlių plokšte, MDF yra tankesnė, ji tinka profiliuotiems paviršiams, įvairiems frezavimams, lenktoms detalėms gaminti. Pagrindinis šios plokštės pranašumas yra tas, kad ją galima dažyti. Galutinis paviršiaus užbaigimas taip pat yra kelių rūšių – matinis, pusiau blizgus ir visiškai blizgus, poliruotas. Tam naudojamas poliuretanas arba poliesterinis lakas.
Dažymas stipriai praplečia spalvų derinimo galimybes, nes galimų atspalvių yra apie tūkstantį. Vienintelis dažyto MDF trūkumas – neatsparumas braižymuisi bei smūgiams.
Aukšto slėgio laminatas – HPL (ang.- high pressure laminate)
Ten, kur reikia atsparesnių paviršių, virtuvėje dažniausiai naudojamas aukšto slėgio laminatas (HPL). Jis gaminamas iš daugelio vienas ant kito supresuotų melamino dervoje mirkytų celiuliozės sluoksnių. Laminatas būna įvairių spalvų ir raštų. Viršutinis apsauginis laminato sluoksnis paprastai yra permatomas. Ypač kietas laminatas (nuo 0,6 iki 1,6 mm storio) klijuojamas ant medžio drožlių arba medžio plaušų plokščių, kurios naudojamos stalviršiams gaminti, jį taip pat galima naudoti virtuvinių durelių gamybai. HPL yra pakankamai atsparus įbrėžimams, cheminėms medžiagoms ir vandeniui.
Natūrali drožtinė faneruotė, lakštinė faneruotė (medžio lukštas)
Drožtinė faneruotė.
Gaminama iš kietos, gražios spalvos ir tekstūros medienos. Ji gali būti ne tik drožiama peiliais, bet ir pjaunama itin plonais pjūklais. Faneruote vadinami ploni nuo 0.5 mm storio ir siauri nuo 80 mm bei platesni drožti, natūralūs lakštai. Svarbiausias drožtinės faneruotės ypatumas - tekstūra, kurios dekoratyvumą lemia ne tik medienos rūšis, bet ir drožimo kryptis. Užsisakant drožtinės faneruotės gaminius būtina prisiminti, kad du vienodi medžiai miške neauga, todėl skirtingų detalių raštas gali skirtis. Drožtinė faneruotė skirstoma pagal tai, iš kokio medžio yra drožiama (ąžuolas, uosis, bukas ir t. t.)
Lakštinė faneruotė.
Gaminama iš greitai augančių medžių, juos pjaustant, klijuojant, formuojant bei tonuojant, taip išgaunant natūralaus vaizdo ar gamtoje retai pasitaikančias medienos struktūras ir spalvas. Lakštinės faneruotės lakštai būna nuo 0.5 mm storio ir nuo 30 cm pločio. Visi vienos rūšies lakštinės faneruotės lakštai yra vienodos spalvos ir rašto struktūros. Lakštinę faneruotę klientai dažniausiai renkasi tada, kai neranda pageidaujamos spalvos ar struktūros natūralios faneruotės arba nori, kad visos detalės būtų identiškos spalvos ir struktūros.
Baldinė fanera.
Gaminama iš tarpusavyje skirtingomis kryptimis suklijuotų kelių medienos lukšto lakštų. Fanera naudojama virtuvės baldams kai reikalingas ypatingas baldo tvirtumas arba baldams stovintiems didesnės drėgmės zonose. 16,18,19 mm storio išpjautos faneros briaunos atrodo gražiai, nes turi „multiplex“ efektą – ryškiai matosi kelių milimetrų tamsesnės-šviesesnės juostelės – klijavimo sluoksniai. Fanera yra beicuojama ir lakuojama arba tik lakuojama, siekiant išgauti „gryno“ natūralumo efektą.
Medis.
Medinės virtuvinių spintelių durelės sukuria ne tik kaimišką, bet ir elegantišką stilių. Vokietijoje galioja privalomas standartas (DIN – Deutsche Industre – Norm - Vokietijos pramonės standartas), nustatantis kokiais terminais turi būti įvardijamos medinės virtuvinės spintelės. Baldai vadinami medžio masyvo, kai jų durelės pagamintos iš medžio masyvo, o visas korpusas - iš plokštės. Medžio masyvo baldai vadinami mediniais. Jei virtuvė vadinama "tikro medžio", reiškia, kad jos durelės yra faneruotos. Mediniai paviršiai paprastai būna apsaugoti lako sluoksniu.
Kai kurie baldų gamintojai, dirbantys pagal senas tradicijas, siūlo virtuvinius «medinius» baldus, kurių ne tik durelės, bet ir korpusas pagamintas iš medžio masyvo. Tokie baldai, žinoma, kainuoja nepigiai.
Stalviršiams gaminti šiais laikais naudojamos įvairios medžiagos, pasižyminčios skirtingomis savybėmis. Atkreipkite dėmesį į jų atsparumą.
Dengtos aukšto slėgio laJų paviršiai atsparūs cheminiam ir mechaniniam poveikiui. Tačiau peilio ašmenys ant jų palieka pėdsakus. Tokie stalviršiai neatsparūs karščiui, todėl ant jų nerekomenduojama statyti nuo viryklės nukeltus puodus.
Stalviršių, dirbtinių medžiagų paviršiumi, įvairovė didžiulė. Gaminamos neįtikėtinos medžio imitacijos. Baldų parduotuvės siūlo į skalūną, marmurą ar į kitas medžiagas panašias stalviršių dangas.
Natūralus akmuo kietas ir atsparus karščiui.
Šiais laikais iš granito ir marmuro gaminami kokybiški stalviršiai. Granitas atsparus įbrėžimams ir peilio ašmenims. Karšti puodai taip pat nesugadina jų paviršiaus. Tačiau riebalus, aliejų arba rūgščius skysčius (pvz., apelsinų sultis) reikia tuoj pat nušluostyti, nes lieka dėmės.
Marmuriniai stalviršiai paprastai apsaugomi specialiu laku, bet jie nėra tokie atsparūs kaip granitiniai. Po kiek laiko ant jų liks įbrėžimai.
Tačiau stalviršis iš natūralaus akmens yra unikalus. Šlifuotų granito plokščių paklausa – didžiulė. Tokio stalviršio montavimas reikalauja meistriškumo, todėl jų, pagamintų iš granito ir marmuro, kaina, palyginus su sintetinių medžiagų apdailos stalviršiais, yra didelė.
Dirbtinis akmuo.
Šiuo metų populiarūs kokybiški stalviršiai iš dirbtinio akmens. Priklausomai nuo gamintojo, jie vadinami korianų, askilanu, lietu marmuru ir kt. Dirbtinis akmuo gaminamas cheminiu būdu iš homogeniškų medžiagų. Stalviršiai iš dirbtinio akmens turi panašias savybes kaip ir plastiku dengtos medžio drožlių plokštės, jie nėra atsparūs įbrėžimams ir pjūviams. Tačiau nedidelius paviršiaus pažeidimus galima išlyginti smulkiu švitriniu popieriumi ir šlifavimo veltiniu.
Stalviršiai iš medžio masyvo.
Daugelis pirkėjų žavisi tikro medžio masyvo virtuvės baldais ir tokiais pat stalviršiais. Tačiau reikia atsiminti, kad medienoje ilgainiui lieka įbrėžimai. Alyva impregnuota buko mediena nėra tokia jautri, tačiau po kiek laiko paviršiuje atsiranda dėmių. Medinį paviršių galima retkarčiais nušlifuoti ir iš naujo įtrinti alyva. Šitaip prižiūrimas medinis paviršius visada bus gražus.
Nerūdijantis plienas paperka savo ilgalaikiu spindesiu.
Ši mada atėjo iš profesionalių virtuvių. Vis madingesnis tampa nerūdijantis plienas. Kadangi nerūdijantis plienas visiškai neakytas, jį itin paprasta valyti.
Jei planuojama nauja virtuvė arba modernizuojama sena, pirmiausia būtina atsiminti, kad čia vyks darbas. Tinkamai sustačius baldus ir reikalingus prietaisus galima sutaupyti daug laiko ir patirti malonumą net ir virtuvėje.
Kiekvienos virtuvės centras yra viryklė. Dešinėje ir kairėje nuo jos turi būti vietos maisto ruošimui ir puodams. Baldų stovėjimo tvarka priklauso nuo virtuvei įprastų darbų eigos. Dešiniarankiai, dirbantys iš dešinės į kairę, maisto ruošimo vietą planuoja dešiniajame pakraštyje, toliau turėtų stovėti viryklė, šalia – vieta nukaistiems puodams ir tik tada, galiausiai, plautuvė. Kairiarankiams visus šiuos baldus reikia išdėstyti atvirkščiai. Jei virtuvės baldus sustatome viena eile, reikia mažiausiai nuo 3 iki 3,6 m pasienio. Taip išdėsčius baldus mažiausias patalpos plotis turi būti 180 cm.
Jei baldai sustatomi dvejomis eilėmis viena priešais kitą, mažiausias virtuvės plotis turi būti 240 cm – po 60 cm spintelių plotis ir 120 cm tarpas tarp jų.
Šiuolaikinės, pačiais būtiniausiais baldais apstatytos virtuvės plotas turėtų siekti nuo 8 iki 10 m², solidi virtuvė su valgomuoju turėtų būti ne mažesnė nei 15-20 m². Jei patalpoje nepatogiai išdėstytos durys, langai ar radiatoriai, baldais užstatomas plotas gali būti sumažintas. Todėl virtuvę planuojantys specialistai turėtų vadovautis ne patalpos, o baldais užstatomu plotu. Vidutinio dydžio name baldais ir įranga užstatomas virtuvės ilgis turėtų būti 7 m. Virtuvinių spintelių plotis paprastai svyruoja 10-čia cm, t.y., jos būna 30, 40, 50, 60, 80, 90, 100 ir 120 cm pločio. Pagal individualius užsakymus gaminamų virtuvinių spintelių plotis skiriasi 15 cm., taip sumaniai suplanavus galima apstatyti įvairaus ploto patalpas.
Ūgiui pritaikytoje virtuvėje patogu dirbti, o nugara – nepavargsta.
Standartiniai, parduotuvėje įsigyti virtuvės baldai būna vienodo aukščio. Tokie baldai atrodo gražiai, tačiau nepritaikyti šeimininkės ūgiui. Kai dirbant virtuvėje įprastus darbus per smarkiai pasilenkiama, dažnai paskausta nugara. Paprastai standartinio aukščio viryklė, palyginus su daugeliu kitų darbo vietų, yra šiek tiek per aukšta - dirbant prie jos sudėtinga žvilgtelėti į aukšto puodo vidų.
Kadangi virtuve naudojasi įvairaus ūgio žmonės, baldų aukščiai turi būti pritaikomi konkrečiam naudotojui. Moksliniais tyrimais nustatyta, kad jei dirbama palinkus į priekį daugiau nei 20 laipsnių kampu, papildomai apkraunami stuburo slanksteliai ir pertempiami nugaros raumenys. Medikai reikalauja, kad virtuvinių spintelių aukštis būtų skirtingas – nuo 80 iki 110 cm.
Rekomenduojame virtuvėje įrengti sėdimą darbo vietą, tai padėtų nuolat keisti darbinę padėtį ir sumažintų nugaros apkrovą.
Virtuvė yra tikras produktų ir atsargų sandėlis.
Šiuolaikinės virtuvės su įmontuojama įranga yra tikras stebuklas. Spintelėse, stalčiuose sumontuotos puikiai apgalvotos lentynėlės leidžia išnaudoti kiekvieną centimetrą.
Brangesnių virtuvinių spintelių durelės tvirtinamos įleidžiamais lankstais. Labai patogios ištraukiamos spintelės, judančios teleskopiniais bėgeliais. Ištraukus tokią spintelę galima apžvelgti visą jos turinį, net sudėtus daiktus.
Vaistinėje ne kartą matėme siauras aukštas spintas, kurias galima ištraukti ir prieiti iš abiejų pusių. Visas spintos turinys puikiai matomas, patogu bet ką iš jos paimti. Tokios aukštos ištraukiamos spintos mėgstamos ir virtuvėje. Joms reikia ypač patvarių teleskopinių bėgelių.
Kampinėms spintelėms rekomenduojame karuselinę sistemą. Jų lentynos išsitraukia atskirai ir tokiu būdu išnaudojami tolimiausi spintelės kampeliai, kurie paprastai yra nepasiekiami.
Įvairūs stalčių dėklai – tai galimybė tvarkingai sudėti įvairias smulkmenas. Be įprasto įdėklo stalo įrankiams, dar galimi įdėklai prieskonių indeliams. Išnaudojama pastatomų spintelių cokolinė dalis, čia įrengiami lengvai ištraukiami stalčiai su ratukais.
Kad būtų paprasta apžiūrėti bet kokį daiktą, spintelėse įtaisomi įvairių formų laikikliai: nuo ištraukiamų rankšluostinių, puodų dangčių laikiklių iki specialių, skalbimo priemonėms. Laikikliams pritvirtinti spintelių viduje yra numatytos kiaurymės.
Tradiciškai atidaromos pakabinamų spintelių durelės dažnai trukdo dirbti, nes užima per daug vietos.
Rekomenduojame į viršų pakeliamas dureles arba žaliuzės. Pakeltos žaliuzės pasislepia spintelėje ir netrukdo pasiekti sudėtų daiktų. Patogios yra sulankstomos durelės, tokios durelės paprastai būna suskirstytos vertikaliai dalimis ir atidarytos užima vienos dalies vietą.
Virtuvės baldų durelės ir darbinės plokštumos turi būti iš atsparių medžiagų. Kylant susidomėjimui ekologija, vis dažniau ieškoma natūralumo.
Pažvelgę į šiuolaikiškus virtuvės baldus, vargu ar iš pirmo žvilgsnio nustatysime, iš kokių medžiagų jie pagaminti. Natūralaus medžio ar plastiko?
Ne profesionalai dažnai negali atsakyti į šį klausimą, nes iš tikrųjų šiuolaikiškos nenatūralios medžiagos baldų gamybai yra maksimaliai „priartintos“ prie natūraliųjų. Be abejo, nenatūralios medžiagos kelis kartus yra pigesnės už natūralias, todėl labai plačiai naudojamos gamybos ir turi didesnę paklausą.
LMDP (laminuota medžio drožlių plokštė)
Baldų gamybai dažniausiai naudojamos medžių drožlių plokštės. Ant suformuotos drožlių plokštės paviršiaus iš abiejų pusių užpresuojama melamino derva. LMD plokštes galima suskirstyti:
Pagal rūšis:
Vienspalvės (balta, žalia, kreminė, juoda ir t. t.)
Medžio imitacijos (bukas, klevas, raudonmedis, riešutas ir t. t.)
Pagal paviršiaus padengimą:
Paviršiaus struktūra (rifliuota, tekstūrinė, gruoblėta, lygi)
Paviršiaus blizgumą (blizgi, matinė, aksomas)
Kokybiškiems baldams leidžiama naudoti tik aukštos kokybės plokštes, kuriose yra tik labai nedidelis kiekis formaldehidų – 1 gramas 10 000 kilogramų plokščių masės. Šios plokštės yra sertifikuotos ir turi E1 sertifikatą. Plokščių pakraščiai laminuojami, kad nepatektų drėgmė. Gaminant aukštos kokybės baldus, briaunos laminuojamos ne melamino derva (popierinė briauna su klijais), o plastikine ABS arba PVC briauna. Korpusai dažniausiai dengiami 0,45 storio briauna, fasadinės ir atviros dalys – 2 mm storio briauna.
MDF (ang.- Medium Density Fibreboard)
Vis dažniau virtuvės baldams naudojamos MDF plokštės. Vidutinio tankio medienos plaušų plokštės MDF (angl. Medium Density Fibreboard) gaminamos sausuoju būdu iš suplaušintos medienos, kuri, pridėjus rišamųjų medžiagų, aukštoje temperatūroje supresuojama. Palyginus su medienos drožlių plokšte, MDF yra tankesnė, ji tinka profiliuotiems paviršiams, įvairiems frezavimams, lenktoms detalėms gaminti. Pagrindinis šios plokštės pranašumas yra tas, kad ją galima dažyti. Galutinis paviršiaus užbaigimas taip pat yra kelių rūšių – matinis, pusiau blizgus ir visiškai blizgus, poliruotas. Tam naudojamas poliuretanas arba poliesterinis lakas.
Dažymas stipriai praplečia spalvų derinimo galimybes, nes galimų atspalvių yra apie tūkstantį. Vienintelis dažyto MDF trūkumas – neatsparumas braižymuisi bei smūgiams.
Aukšto slėgio laminatas – HPL (ang.- high pressure laminate)
Ten, kur reikia atsparesnių paviršių, virtuvėje dažniausiai naudojamas aukšto slėgio laminatas (HPL). Jis gaminamas iš daugelio vienas ant kito supresuotų melamino dervoje mirkytų celiuliozės sluoksnių. Laminatas būna įvairių spalvų ir raštų. Viršutinis apsauginis laminato sluoksnis paprastai yra permatomas. Ypač kietas laminatas (nuo 0,6 iki 1,6 mm storio) klijuojamas ant medžio drožlių arba medžio plaušų plokščių, kurios naudojamos stalviršiams gaminti, jį taip pat galima naudoti virtuvinių durelių gamybai. HPL yra pakankamai atsparus įbrėžimams, cheminėms medžiagoms ir vandeniui.
Natūrali drožtinė faneruotė, lakštinė faneruotė (medžio lukštas)
Drožtinė faneruotė.
Gaminama iš kietos, gražios spalvos ir tekstūros medienos. Ji gali būti ne tik drožiama peiliais, bet ir pjaunama itin plonais pjūklais. Faneruote vadinami ploni nuo 0.5 mm storio ir siauri nuo 80 mm bei platesni drožti, natūralūs lakštai. Svarbiausias drožtinės faneruotės ypatumas - tekstūra, kurios dekoratyvumą lemia ne tik medienos rūšis, bet ir drožimo kryptis. Užsisakant drožtinės faneruotės gaminius būtina prisiminti, kad du vienodi medžiai miške neauga, todėl skirtingų detalių raštas gali skirtis. Drožtinė faneruotė skirstoma pagal tai, iš kokio medžio yra drožiama (ąžuolas, uosis, bukas ir t. t.)
Lakštinė faneruotė.
Gaminama iš greitai augančių medžių, juos pjaustant, klijuojant, formuojant bei tonuojant, taip išgaunant natūralaus vaizdo ar gamtoje retai pasitaikančias medienos struktūras ir spalvas. Lakštinės faneruotės lakštai būna nuo 0.5 mm storio ir nuo 30 cm pločio. Visi vienos rūšies lakštinės faneruotės lakštai yra vienodos spalvos ir rašto struktūros. Lakštinę faneruotę klientai dažniausiai renkasi tada, kai neranda pageidaujamos spalvos ar struktūros natūralios faneruotės arba nori, kad visos detalės būtų identiškos spalvos ir struktūros.
Baldinė fanera.
Gaminama iš tarpusavyje skirtingomis kryptimis suklijuotų kelių medienos lukšto lakštų. Fanera naudojama virtuvės baldams kai reikalingas ypatingas baldo tvirtumas arba baldams stovintiems didesnės drėgmės zonose. 16,18,19 mm storio išpjautos faneros briaunos atrodo gražiai, nes turi „multiplex“ efektą – ryškiai matosi kelių milimetrų tamsesnės-šviesesnės juostelės – klijavimo sluoksniai. Fanera yra beicuojama ir lakuojama arba tik lakuojama, siekiant išgauti „gryno“ natūralumo efektą.
Medis.
Medinės virtuvinių spintelių durelės sukuria ne tik kaimišką, bet ir elegantišką stilių. Vokietijoje galioja privalomas standartas (DIN – Deutsche Industre – Norm - Vokietijos pramonės standartas), nustatantis kokiais terminais turi būti įvardijamos medinės virtuvinės spintelės. Baldai vadinami medžio masyvo, kai jų durelės pagamintos iš medžio masyvo, o visas korpusas - iš plokštės. Medžio masyvo baldai vadinami mediniais. Jei virtuvė vadinama "tikro medžio", reiškia, kad jos durelės yra faneruotos. Mediniai paviršiai paprastai būna apsaugoti lako sluoksniu.
Kai kurie baldų gamintojai, dirbantys pagal senas tradicijas, siūlo virtuvinius «medinius» baldus, kurių ne tik durelės, bet ir korpusas pagamintas iš medžio masyvo. Tokie baldai, žinoma, kainuoja nepigiai.
Stalviršiams gaminti šiais laikais naudojamos įvairios medžiagos, pasižyminčios skirtingomis savybėmis. Atkreipkite dėmesį į jų atsparumą.
Dengtos aukšto slėgio laJų paviršiai atsparūs cheminiam ir mechaniniam poveikiui. Tačiau peilio ašmenys ant jų palieka pėdsakus. Tokie stalviršiai neatsparūs karščiui, todėl ant jų nerekomenduojama statyti nuo viryklės nukeltus puodus.
Stalviršių, dirbtinių medžiagų paviršiumi, įvairovė didžiulė. Gaminamos neįtikėtinos medžio imitacijos. Baldų parduotuvės siūlo į skalūną, marmurą ar į kitas medžiagas panašias stalviršių dangas.
Natūralus akmuo kietas ir atsparus karščiui.
Šiais laikais iš granito ir marmuro gaminami kokybiški stalviršiai. Granitas atsparus įbrėžimams ir peilio ašmenims. Karšti puodai taip pat nesugadina jų paviršiaus. Tačiau riebalus, aliejų arba rūgščius skysčius (pvz., apelsinų sultis) reikia tuoj pat nušluostyti, nes lieka dėmės.
Marmuriniai stalviršiai paprastai apsaugomi specialiu laku, bet jie nėra tokie atsparūs kaip granitiniai. Po kiek laiko ant jų liks įbrėžimai.
Tačiau stalviršis iš natūralaus akmens yra unikalus. Šlifuotų granito plokščių paklausa – didžiulė. Tokio stalviršio montavimas reikalauja meistriškumo, todėl jų, pagamintų iš granito ir marmuro, kaina, palyginus su sintetinių medžiagų apdailos stalviršiais, yra didelė.
Dirbtinis akmuo.
Šiuo metų populiarūs kokybiški stalviršiai iš dirbtinio akmens. Priklausomai nuo gamintojo, jie vadinami korianų, askilanu, lietu marmuru ir kt. Dirbtinis akmuo gaminamas cheminiu būdu iš homogeniškų medžiagų. Stalviršiai iš dirbtinio akmens turi panašias savybes kaip ir plastiku dengtos medžio drožlių plokštės, jie nėra atsparūs įbrėžimams ir pjūviams. Tačiau nedidelius paviršiaus pažeidimus galima išlyginti smulkiu švitriniu popieriumi ir šlifavimo veltiniu.
Stalviršiai iš medžio masyvo.
Daugelis pirkėjų žavisi tikro medžio masyvo virtuvės baldais ir tokiais pat stalviršiais. Tačiau reikia atsiminti, kad medienoje ilgainiui lieka įbrėžimai. Alyva impregnuota buko mediena nėra tokia jautri, tačiau po kiek laiko paviršiuje atsiranda dėmių. Medinį paviršių galima retkarčiais nušlifuoti ir iš naujo įtrinti alyva. Šitaip prižiūrimas medinis paviršius visada bus gražus.
Nerūdijantis plienas paperka savo ilgalaikiu spindesiu.
Ši mada atėjo iš profesionalių virtuvių. Vis madingesnis tampa nerūdijantis plienas. Kadangi nerūdijantis plienas visiškai neakytas, jį itin paprasta valyti.
Jei planuojama nauja virtuvė arba modernizuojama sena, pirmiausia būtina atsiminti, kad čia vyks darbas. Tinkamai sustačius baldus ir reikalingus prietaisus galima sutaupyti daug laiko ir patirti malonumą net ir virtuvėje.
Kiekvienos virtuvės centras yra viryklė. Dešinėje ir kairėje nuo jos turi būti vietos maisto ruošimui ir puodams. Baldų stovėjimo tvarka priklauso nuo virtuvei įprastų darbų eigos. Dešiniarankiai, dirbantys iš dešinės į kairę, maisto ruošimo vietą planuoja dešiniajame pakraštyje, toliau turėtų stovėti viryklė, šalia – vieta nukaistiems puodams ir tik tada, galiausiai, plautuvė. Kairiarankiams visus šiuos baldus reikia išdėstyti atvirkščiai. Jei virtuvės baldus sustatome viena eile, reikia mažiausiai nuo 3 iki 3,6 m pasienio. Taip išdėsčius baldus mažiausias patalpos plotis turi būti 180 cm.
Jei baldai sustatomi dvejomis eilėmis viena priešais kitą, mažiausias virtuvės plotis turi būti 240 cm – po 60 cm spintelių plotis ir 120 cm tarpas tarp jų.
Šiuolaikinės, pačiais būtiniausiais baldais apstatytos virtuvės plotas turėtų siekti nuo 8 iki 10 m², solidi virtuvė su valgomuoju turėtų būti ne mažesnė nei 15-20 m². Jei patalpoje nepatogiai išdėstytos durys, langai ar radiatoriai, baldais užstatomas plotas gali būti sumažintas. Todėl virtuvę planuojantys specialistai turėtų vadovautis ne patalpos, o baldais užstatomu plotu. Vidutinio dydžio name baldais ir įranga užstatomas virtuvės ilgis turėtų būti 7 m. Virtuvinių spintelių plotis paprastai svyruoja 10-čia cm, t.y., jos būna 30, 40, 50, 60, 80, 90, 100 ir 120 cm pločio. Pagal individualius užsakymus gaminamų virtuvinių spintelių plotis skiriasi 15 cm., taip sumaniai suplanavus galima apstatyti įvairaus ploto patalpas.
Ūgiui pritaikytoje virtuvėje patogu dirbti, o nugara – nepavargsta.
Standartiniai, parduotuvėje įsigyti virtuvės baldai būna vienodo aukščio. Tokie baldai atrodo gražiai, tačiau nepritaikyti šeimininkės ūgiui. Kai dirbant virtuvėje įprastus darbus per smarkiai pasilenkiama, dažnai paskausta nugara. Paprastai standartinio aukščio viryklė, palyginus su daugeliu kitų darbo vietų, yra šiek tiek per aukšta - dirbant prie jos sudėtinga žvilgtelėti į aukšto puodo vidų.
Kadangi virtuve naudojasi įvairaus ūgio žmonės, baldų aukščiai turi būti pritaikomi konkrečiam naudotojui. Moksliniais tyrimais nustatyta, kad jei dirbama palinkus į priekį daugiau nei 20 laipsnių kampu, papildomai apkraunami stuburo slanksteliai ir pertempiami nugaros raumenys. Medikai reikalauja, kad virtuvinių spintelių aukštis būtų skirtingas – nuo 80 iki 110 cm.
Rekomenduojame virtuvėje įrengti sėdimą darbo vietą, tai padėtų nuolat keisti darbinę padėtį ir sumažintų nugaros apkrovą.
Virtuvė yra tikras produktų ir atsargų sandėlis.
Šiuolaikinės virtuvės su įmontuojama įranga yra tikras stebuklas. Spintelėse, stalčiuose sumontuotos puikiai apgalvotos lentynėlės leidžia išnaudoti kiekvieną centimetrą.
Brangesnių virtuvinių spintelių durelės tvirtinamos įleidžiamais lankstais. Labai patogios ištraukiamos spintelės, judančios teleskopiniais bėgeliais. Ištraukus tokią spintelę galima apžvelgti visą jos turinį, net sudėtus daiktus.
Vaistinėje ne kartą matėme siauras aukštas spintas, kurias galima ištraukti ir prieiti iš abiejų pusių. Visas spintos turinys puikiai matomas, patogu bet ką iš jos paimti. Tokios aukštos ištraukiamos spintos mėgstamos ir virtuvėje. Joms reikia ypač patvarių teleskopinių bėgelių.
Kampinėms spintelėms rekomenduojame karuselinę sistemą. Jų lentynos išsitraukia atskirai ir tokiu būdu išnaudojami tolimiausi spintelės kampeliai, kurie paprastai yra nepasiekiami.
Įvairūs stalčių dėklai – tai galimybė tvarkingai sudėti įvairias smulkmenas. Be įprasto įdėklo stalo įrankiams, dar galimi įdėklai prieskonių indeliams. Išnaudojama pastatomų spintelių cokolinė dalis, čia įrengiami lengvai ištraukiami stalčiai su ratukais.
Kad būtų paprasta apžiūrėti bet kokį daiktą, spintelėse įtaisomi įvairių formų laikikliai: nuo ištraukiamų rankšluostinių, puodų dangčių laikiklių iki specialių, skalbimo priemonėms. Laikikliams pritvirtinti spintelių viduje yra numatytos kiaurymės.
Tradiciškai atidaromos pakabinamų spintelių durelės dažnai trukdo dirbti, nes užima per daug vietos.
Rekomenduojame į viršų pakeliamas dureles arba žaliuzės. Pakeltos žaliuzės pasislepia spintelėje ir netrukdo pasiekti sudėtų daiktų. Patogios yra sulankstomos durelės, tokios durelės paprastai būna suskirstytos vertikaliai dalimis ir atidarytos užima vienos dalies vietą.
Virtuvės baldų durelės ir darbinės plokštumos turi būti iš atsparių medžiagų. Kylant susidomėjimui ekologija, vis dažniau ieškoma natūralumo.
Pažvelgę į šiuolaikiškus virtuvės baldus, vargu ar iš pirmo žvilgsnio nustatysime, iš kokių medžiagų jie pagaminti. Natūralaus medžio ar plastiko?
Ne profesionalai dažnai negali atsakyti į šį klausimą, nes iš tikrųjų šiuolaikiškos nenatūralios medžiagos baldų gamybai yra maksimaliai „priartintos“ prie natūraliųjų. Be abejo, nenatūralios medžiagos kelis kartus yra pigesnės už natūralias, todėl labai plačiai naudojamos gamybos ir turi didesnę paklausą.
LMDP (laminuota medžio drožlių plokštė)
Baldų gamybai dažniausiai naudojamos medžių drožlių plokštės. Ant suformuotos drožlių plokštės paviršiaus iš abiejų pusių užpresuojama melamino derva. LMD plokštes galima suskirstyti:
Pagal rūšis:
Vienspalvės (balta, žalia, kreminė, juoda ir t. t.)
Medžio imitacijos (bukas, klevas, raudonmedis, riešutas ir t. t.)
Pagal paviršiaus padengimą:
Paviršiaus struktūra (rifliuota, tekstūrinė, gruoblėta, lygi)
Paviršiaus blizgumą (blizgi, matinė, aksomas)
Kokybiškiems baldams leidžiama naudoti tik aukštos kokybės plokštes, kuriose yra tik labai nedidelis kiekis formaldehidų – 1 gramas 10 000 kilogramų plokščių masės. Šios plokštės yra sertifikuotos ir turi E1 sertifikatą. Plokščių pakraščiai laminuojami, kad nepatektų drėgmė. Gaminant aukštos kokybės baldus, briaunos laminuojamos ne melamino derva (popierinė briauna su klijais), o plastikine ABS arba PVC briauna. Korpusai dažniausiai dengiami 0,45 storio briauna, fasadinės ir atviros dalys – 2 mm storio briauna.
MDF (ang.- Medium Density Fibreboard)
Vis dažniau virtuvės baldams naudojamos MDF plokštės. Vidutinio tankio medienos plaušų plokštės MDF (angl. Medium Density Fibreboard) gaminamos sausuoju būdu iš suplaušintos medienos, kuri, pridėjus rišamųjų medžiagų, aukštoje temperatūroje supresuojama. Palyginus su medienos drožlių plokšte, MDF yra tankesnė, ji tinka profiliuotiems paviršiams, įvairiems frezavimams, lenktoms detalėms gaminti. Pagrindinis šios plokštės pranašumas yra tas, kad ją galima dažyti. Galutinis paviršiaus užbaigimas taip pat yra kelių rūšių – matinis, pusiau blizgus ir visiškai blizgus, poliruotas. Tam naudojamas poliuretanas arba poliesterinis lakas.
Dažymas stipriai praplečia spalvų derinimo galimybes, nes galimų atspalvių yra apie tūkstantį. Vienintelis dažyto MDF trūkumas – neatsparumas braižymuisi bei smūgiams.
Aukšto slėgio laminatas – HPL (ang.- high pressure laminate)
Ten, kur reikia atsparesnių paviršių, virtuvėje dažniausiai naudojamas aukšto slėgio laminatas (HPL). Jis gaminamas iš daugelio vienas ant kito supresuotų melamino dervoje mirkytų celiuliozės sluoksnių. Laminatas būna įvairių spalvų ir raštų. Viršutinis apsauginis laminato sluoksnis paprastai yra permatomas. Ypač kietas laminatas (nuo 0,6 iki 1,6 mm storio) klijuojamas ant medžio drožlių arba medžio plaušų plokščių, kurios naudojamos stalviršiams gaminti, jį taip pat galima naudoti virtuvinių durelių gamybai. HPL yra pakankamai atsparus įbrėžimams, cheminėms medžiagoms ir vandeniui.
Natūrali drožtinė faneruotė, lakštinė faneruotė (medžio lukštas)
Drožtinė faneruotė.
Gaminama iš kietos, gražios spalvos ir tekstūros medienos. Ji gali būti ne tik drožiama peiliais, bet ir pjaunama itin plonais pjūklais. Faneruote vadinami ploni nuo 0.5 mm storio ir siauri nuo 80 mm bei platesni drožti, natūralūs lakštai. Svarbiausias drožtinės faneruotės ypatumas - tekstūra, kurios dekoratyvumą lemia ne tik medienos rūšis, bet ir drožimo kryptis. Užsisakant drožtinės faneruotės gaminius būtina prisiminti, kad du vienodi medžiai miške neauga, todėl skirtingų detalių raštas gali skirtis. Drožtinė faneruotė skirstoma pagal tai, iš kokio medžio yra drožiama (ąžuolas, uosis, bukas ir t. t.)
Lakštinė faneruotė.
Gaminama iš greitai augančių medžių, juos pjaustant, klijuojant, formuojant bei tonuojant, taip išgaunant natūralaus vaizdo ar gamtoje retai pasitaikančias medienos struktūras ir spalvas. Lakštinės faneruotės lakštai būna nuo 0.5 mm storio ir nuo 30 cm pločio. Visi vienos rūšies lakštinės faneruotės lakštai yra vienodos spalvos ir rašto struktūros. Lakštinę faneruotę klientai dažniausiai renkasi tada, kai neranda pageidaujamos spalvos ar struktūros natūralios faneruotės arba nori, kad visos detalės būtų identiškos spalvos ir struktūros.
Baldinė fanera.
Gaminama iš tarpusavyje skirtingomis kryptimis suklijuotų kelių medienos lukšto lakštų. Fanera naudojama virtuvės baldams kai reikalingas ypatingas baldo tvirtumas arba baldams stovintiems didesnės drėgmės zonose. 16,18,19 mm storio išpjautos faneros briaunos atrodo gražiai, nes turi „multiplex“ efektą – ryškiai matosi kelių milimetrų tamsesnės-šviesesnės juostelės – klijavimo sluoksniai. Fanera yra beicuojama ir lakuojama arba tik lakuojama, siekiant išgauti „gryno“ natūralumo efektą.
Medis.
Medinės virtuvinių spintelių durelės sukuria ne tik kaimišką, bet ir elegantišką stilių. Vokietijoje galioja privalomas standartas (DIN – Deutsche Industre – Norm - Vokietijos pramonės standartas), nustatantis kokiais terminais turi būti įvardijamos medinės virtuvinės spintelės. Baldai vadinami medžio masyvo, kai jų durelės pagamintos iš medžio masyvo, o visas korpusas - iš plokštės. Medžio masyvo baldai vadinami mediniais. Jei virtuvė vadinama "tikro medžio", reiškia, kad jos durelės yra faneruotos. Mediniai paviršiai paprastai būna apsaugoti lako sluoksniu.
Kai kurie baldų gamintojai, dirbantys pagal senas tradicijas, siūlo virtuvinius «medinius» baldus, kurių ne tik durelės, bet ir korpusas pagamintas iš medžio masyvo. Tokie baldai, žinoma, kainuoja nepigiai.
Stalviršiams gaminti šiais laikais naudojamos įvairios medžiagos, pasižyminčios skirtingomis savybėmis. Atkreipkite dėmesį į jų atsparumą.
Dengtos aukšto slėgio laJų paviršiai atsparūs cheminiam ir mechaniniam poveikiui. Tačiau peilio ašmenys ant jų palieka pėdsakus. Tokie stalviršiai neatsparūs karščiui, todėl ant jų nerekomenduojama statyti nuo viryklės nukeltus puodus.
Stalviršių, dirbtinių medžiagų paviršiumi, įvairovė didžiulė. Gaminamos neįtikėtinos medžio imitacijos. Baldų parduotuvės siūlo į skalūną, marmurą ar į kitas medžiagas panašias stalviršių dangas.
Natūralus akmuo kietas ir atsparus karščiui.
Šiais laikais iš granito ir marmuro gaminami kokybiški stalviršiai. Granitas atsparus įbrėžimams ir peilio ašmenims. Karšti puodai taip pat nesugadina jų paviršiaus. Tačiau riebalus, aliejų arba rūgščius skysčius (pvz., apelsinų sultis) reikia tuoj pat nušluostyti, nes lieka dėmės.
Marmuriniai stalviršiai paprastai apsaugomi specialiu laku, bet jie nėra tokie atsparūs kaip granitiniai. Po kiek laiko ant jų liks įbrėžimai.
Tačiau stalviršis iš natūralaus akmens yra unikalus. Šlifuotų granito plokščių paklausa – didžiulė. Tokio stalviršio montavimas reikalauja meistriškumo, todėl jų, pagamintų iš granito ir marmuro, kaina, palyginus su sintetinių medžiagų apdailos stalviršiais, yra didelė.
Dirbtinis akmuo.
Šiuo metų populiarūs kokybiški stalviršiai iš dirbtinio akmens. Priklausomai nuo gamintojo, jie vadinami korianų, askilanu, lietu marmuru ir kt. Dirbtinis akmuo gaminamas cheminiu būdu iš homogeniškų medžiagų. Stalviršiai iš dirbtinio akmens turi panašias savybes kaip ir plastiku dengtos medžio drožlių plokštės, jie nėra atsparūs įbrėžimams ir pjūviams. Tačiau nedidelius paviršiaus pažeidimus galima išlyginti smulkiu švitriniu popieriumi ir šlifavimo veltiniu.
Stalviršiai iš medžio masyvo.
Daugelis pirkėjų žavisi tikro medžio masyvo virtuvės baldais ir tokiais pat stalviršiais. Tačiau reikia atsiminti, kad medienoje ilgainiui lieka įbrėžimai. Alyva impregnuota buko mediena nėra tokia jautri, tačiau po kiek laiko paviršiuje atsiranda dėmių. Medinį paviršių galima retkarčiais nušlifuoti ir iš naujo įtrinti alyva. Šitaip prižiūrimas medinis paviršius visada bus gražus.
Nerūdijantis plienas paperka savo ilgalaikiu spindesiu.
Ši mada atėjo iš profesionalių virtuvių. Vis madingesnis tampa nerūdijantis plienas. Kadangi nerūdijantis plienas visiškai neakytas, jį itin paprasta valyti.
